nugriūti

nugriūti
nugriū́ti intr. 1. nukristi, nupulti; parvirsti: Porą kartų jam taip nugriuvus ir negreit atgavus žadą, tėvai manė jį mirus P.Cvir. Iš arklio kanopos žemė nugriuvus Ad. Nugriū́si [nuo vežimo], tai tada verksi Mrp. Tas kap rikterėjo – nuo visų stogų kaminai nugriuvo (ps.) Brt. Davė man į galvą, aš ir nugriuvau Smn. ^ In pečiaus išaugę, nuog pečiaus nugriuvę (nedaug kur buvę, nedaug ką matę, nieko nesimokę) – ir nieko nemokam Dv. | prk.: Jam bėda nuo pečių nugriuvo rš. 2. įdubti: Kai išejau su našleliu tanciun, tai po manim žemelė nugriuvo Vlk. 3. prk. būriu nueiti, nuvažiuoti, nukakti: Ai daug svietelio kermošiun nugriùvo! Trgn. 4. atsigulti pogulio, numigti: Eik nugriūk kokį pusvalandį, tuoj pasidarys geriau Pkr. 5. prk. numirti: Kol tėvai gyvi, tai visi tyli, kai tėvai nugrius – kaposis Jnšk. Džiaugiasi boba, kad senis nugriuvo Žmt. Nugriuvo bernužėlis kaip girioj ąžuolėlis (flk.) Sn. 6. prk. nusiminti, susigraudinti: Tėvas, kaip nerado vaikų, tai nuvyto nugriuvo (nusiminė baisiai, susmuko) Pls.
◊ širdìs nugriùvo pasidarė graudu: O jau tėvo ir nugriuvo širdis TDrIV225(Pls).
\ griūti; apgriūti; atgriūti; įgriūti; išgriūti; nugriūti; pagriūti; pargriūti; pergriūti; prigriūti; sugriūti; užgriūti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • nugriūti — vksm. Užkliuvaũ ir nugriuvaũ nuo láiptų …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • nuvirsti — nuvir̃sti intr. 1. NdŽ, Vkš, Sd nugriūti ant žemės, ant šono: Atgalia ranka ka drožiau į snukį, ans pagal ratais i nuvir̃to Pp. Koks pasleidęs [vaikas]: nuvir̃s žemėn, draskysis, rėks, kol paema [ant rankų] Lel. A gražu bus, kai nuvirsiù vagoj,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nudribti — nudrìbti intr. 1. K nukristi gabalais (kokiai tirštai masei): Košė par kraštą bliūdo nudrìbo J. 2. nugriūti, nupulti: Nelipk ant stogo – nudribsì Rk. Ale kaip nudribaũ nuo skadų, tai nuo to čėso krūtinę sopa, ir gana Kp. Saugok vaiką, kad… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apgriūti — 1. tr. apvirsti, apslėgti: Mane rąstai apgriùvo, pagelbėk tu mane PP58. Apgriūkit, kalnai, mane! Jzm. Ir stenėjo žemė, sunkybėm apgriūta IM1861,56. 2. tr. apipulti, apstoti: Apgriuvo jį visi kartu, iš karto visi pradėjo kalbėti P.Cvir. 3. intr.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atgriūti — intr. 1. virsti atgal: Pamėgino atsikelt, bet dar buvo sustingęs ir atgriuvo atgal Mš. Ariant velėnos atgriū̃va, ir tiek Pc. Ar neatgriùs tos kopėčios? Pc. Teip jie bevalgydami ir begerdami atgriuvo negyvi BM100. Net atgriuvau besijuokdama Lnkv …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • griūti — griūti, griū̃va (griū̃sta Brž; SD390, griū̃na), griùvo intr. 1. virsti, gulti (apie aukštą daiktą, gyvulį, žmogų...); irti (apie trobą, kalną): Repečkomis perrėpliojęs aslą, griūdavo kniūpsčias į lovą P.Cvir. Griùvo medis ir sutrioškino koją… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išdrybsoti — intr. 1. praleisti kurį laiką gulint, drybsant: Galvą skaudėjo, tai visą dieną ir išdrybsojau lovoj Vl. 2. refl. iki soties drybsoti: Skubėjom į mišką, trokšdami tik vieno – nugriūti ir gerai išsidrybsoti J.Balt. drybsoti; atsidrybsoti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išgriūti — intr. 1. išvirsti: Siena išgriùvo J. Supuvus tvora išgriùvo Al. Miškai išgriuvo, medžiai supuvo, ir nuogi laukai liko A.Baran. Rateliai užkliuvo, melagis išgriuvo Rk. Kas, ar išgriùvę buvot bevažiuodami, kad tokie dumblini? Sml. Nelabai tų… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kibirokšterti — kibirokšterti, ia, ėjo intr. nugriūti su trenksmu, keberiokšterti: Veršis kap kibirokšters ir guli aukštynokas LMD(Žrm). Kad džemštersiu per ausį, tai net kibirokštersi Nč …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • krausena — sf. (1) Žd krovimas: Toki krausena prasta, galia greit nugriūti Vkš …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”